Pieno ūkiai turės stambėti

Pieno ūkiai turės stambėti

2017 04 27
ELTA
 

Didesnį šalies pieno pramonės konkurencingumą galėtų užtikrinti investicijos į pieno ūkių stambėjimą ir lietuviškų pieno gaminių pardavimo skatinimo priemonės eksporto bei vidaus rinkose, sako bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis, pristatęs rinkos tyrimą apie pieno sektoriaus svarbą Lietuvoje.

„Pieno sektorius svarbus gyventojų užimtumo šaltinis, o lietuviški pieno gaminiai sėkmingai konkuruoja eksporto rinkose - ilguoju laikotarpiu, augant pieno paklausai pasaulyje, mūsų krašto pieno pramonė turi gerų perspektyvų plėstis“, - sako D. Dulskis. 

Tyrimo duomenimis, visoje Lietuvos pieno sektoriaus vertės grandinėje dirba per 65 tūkst. žmonių ir sukuriama beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Tačiau D. Dulskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos esminė problema - smulkių ūkių vyravimo keliami padariniai: mažas efektyvumas, nepakankama pieno kokybė, didesnės gamybos sąnaudos, dideli surinkimo kaštai, žema kaina už pieną, ūkių nuostoliai ir priklausomybė nuo Europos Sąjungos paramos. 

„Nepaisant didžiulių europinių ir nacionalinių investicijų, struktūriniai pokyčiai šalyje vyksta per lėtai. Lietuva turi stiprių, modernių ir konkurencingų didelių ūkių, bet jų per mažai. Nepamirškime, kad po 2020 metų europinė parama išseks ir jeigu per likusį laiką nebus išspręstos ūkių struktūrinės problemos, Lietuva liks su vyraujančiais mažais ūkiais, kurių konkurencingumas ir efektyvumas, palyginti su kitų šalių dideliais ūkiais, toliau menks“, - sako D. Dulskis. 

Jo vertinimu, valstybės parama turėtų būti nukreipta į pridėtinę vertę kuriančius ūkius, kurie investuoja į gamybos našumo ir veiklos efektyvumo didinimą, orientuojantis į aukštą pieno kokybę, didesnius primilžius ir didelius žaliavos kiekius nuo vieno ūkio subjekto. 

Pasak eksperto, žvelgiant į ateitį, pagrindinis pieno pramonės plėtros potencialas yra eksportas. Tačiau kaip jį pavyks išnaudoti - priklausys nuo to, kaip seksis atverti naujas rinkas. 

„Lietuviškų maisto produktų eksportas galėtų gerokai išaugti, jeigu už verslo ryšių plėtojimą atsakingos valdžios institucijos bei pačių įmonių atstovai daugiau dėmesio skirtų naujų rinkų atidarymui. Ne mažiau svarbu būtų užtikrinti atitinkamus verslo paramos instrumentus eksporto skatinimo veikloms, efektyviai pasinaudoti Bendrijos eksporto skatinimo programų lėšomis, į kurias gali pretenduoti asociacijos“, - teigia D. Dulskis. 

Plėstis pieno pramonei padėtų ir vidaus rinka - nepaisant gyventojų skaičiaus mažėjimo, pieno produktų vartojimas kasmet nuosaikiai auga. Vidutiniškai vienas lietuvis per metus suvartoja 315 kg pieno produktų, ir šis skaičius toliau auga. Tarp ES šalių daugiau pieno produktų nei Lietuvoje vartojama tik Suomijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje.

Prekybos lentynose apie 80 proc. pieno produktų užima pagaminti Lietuvoje, tačiau mūsų šalies gamintojai jaučia nuolatinį didelį konkurencinį spaudimą su kitų šalių gamintojais. Todėl vietos verslui turėtų būti sudaromos ne blogesnės konkurencinės sąlygos, nei kad taikomos kitose šalyse.

„Pieno produktai yra strateginis Lietuvos eksporto produktas. Prognozuojamas pasaulinės paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas plėtrai, tačiau svarbu pabrėžti, kad gamybos ir perdirbimo grandys yra labai glaudžiai susijusios ir sektoriaus sėkmė priklauso nuo abiejų konkurencingumo“, - pabrėžia ekspertas.

Naujienlaiškio prenumerata

Jūsų el. paštas

Siųsti