Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai.

„Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, - kaip niekada svarbus", - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.

Pasaulinės pieno krizės padariniai

Pernai, palyginti su 2015 metais, Lietuvoje perdirbti pieno produkcijos kiekiai šiek tiek mažėjo. Svarbiausia priežastis - 2014-2015 m. smarkiai smukusi pieno gaminių paklausa pagrindinėse eksporto rinkose bei  pieno gamybos perprodukcija Europoje, Naujoje Zelandijoje bei JAV. Tai sukėlė daugiau kaip dvejų metų pieno sektoriaus krizę globaliu mastu.

„Nuo 2016 metų vidurio padėtis pieno gaminių eksporto rinkose smarkiai pasitaisė - pasiūlos ir paklausos svarstyklės susibalansavo, o pieno kainų indeksai tarptautinėse biržose ryžtingai šovė į viršų. Mes, Lietuvos pieno pramonininkai, kaip ir kiti smarkiai nuo eksporto priklausantys šalių gamintojai, krizės padarinius visu pajėgumu pajutome 2015 metais, kai pajamos iš eksporto smuko beveik trečdaliu", - teigia Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras" vadovas Egidijus Simonis.

Po didžiausios lietuviškų pieno gaminių eksporto rinkos Rusijoje praradimo 2014 metais mūsų šalies perdirbėjams prireikė laiko perorientuoti užsienio pardavimus. Su šiuo iššūkiu verslas sėkmingai susidorojo - pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos šalys bei JAV.

Pasak E. Simonio, iš potencialių rinkų, į kurias norėtų įeiti mūsų šalies perdirbėjai, taip pat minimos Persijos įlankos šalys: Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Omanas. Pienininkai eksportą taip pat norėtų plėsti į Šiaurės Afriką, Pietų Amerikos valstybes bei Azijos šalis.

Eksportas atsigauna

„Galima konstatuoti, kad pasaulio mastu sąlyginai nedidelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sugebėjo efektyviai išnaudoti svarbiausią privalumą - pasinaudoti lankstumu ir greita reakcija į besikeičiančius vartojimo poreikius eksporto rinkose. Ši savybė lietuviškam verslui padėjo sėkmingai atlaikyti konkurenciją prieš pasaulinius pieno gamybos milžinus", - sako G. Švedienė.

Apie tai liudija pernai vėl pradėjęs augti lietuviškų pieno gaminių eksportas pinigine verte - produkcijos užsienyje realizuota už 445 mln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei 2015 metais.

Šių metų kovą visuomenei pristatytoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studija, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai", parodė, kad perskaičiavus eksportuotos produkcijos kiekį į pieno ekvivalentą (PE) pernai išvežtos produkcijos kiekis sumažėjo 3 proc., nuo 836 tūkst. iki 810 tūkst. tonų PE. Tai susiję su tuo, kad 2016 m. Lietuvoje brandintų sūrių - vienų svarbiausių eksporto prekių - buvo pagaminta 21 proc. mažiau. Iš visų pieno produktų brandintiems sūriams pagaminti sunaudojamas didžiausias žalio pieno kiekis - apie 20 litrų vienam kilogramui sūrio subrandinti.

„Pagyvėjimas eksporto rinkose netruko atsiliepti Lietuvos pieno perdirbimo pramonei - pernai gruodį ir šįmet sausį perdirbto pieno kiekiai įmonėse atitinkamai ūgtelėjo 1 bei 3 proc. Tai teikia vilties, kad šįmet pieno pramonė grįš į augimo vėžes", - kalba E. Simonis.

Perdirbama daugiau nei ūkininkai parduoda

Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet perdirba daugiau pieno, nei šalies ūkininkai jo primelžia ūkiuose pardavimui. Iš Lietuvos pieno ūkių supirktas pienas užtikrina tik 80 proc. viso perdirbimui reikalingo žaliavinio pieno poreikio. Trūkstama dalis yra importuojama iš Latvijos ir Estijos.

„Lietuvos ekonomika bei visas šalies pieno sektorius laimėtų, jeigu valstybinės ir privačios investicijos būtų nukreiptos į stiprius, pridėtinę vertę kuriančius ūkius, siekiant juos ne tik kooperuoti, bet ir sustambinti. Tik stiprūs pieno ūkiai gali priartinti lietuviškos žaliavos supirkimo kainą prie ES vidurkio ir taip užtikrinti lygiavertes pieno ūkių pajamas", - teigia G. Švedienė.

Pasak jos, stiprūs lietuviški ūkiai be vargo galėtų užtikrinti perdirbimui trūkstamą kiekį, o valstybė turėtų aktyviai prisidėti prie lietuviškos produkcijos eksporto plėtros: „Tikslingos valstybės investicijos į tvarų ir konkurencingą pieno sektorių su kaupu sugrįžtų per papildomai sukurtą pridėtinę vertę ekonomikai bei naujas geriau apmokamas darbo vietas", - apibendrina LPK vykdomoji direktorė.

Svarbūs skaičiai

• Europos Sąjungoje Lietuva pagamina ir perdirba vos 1 proc. viso Bendrijoje superkamo pieno, tačiau šalies mastu agroverslo indėlis į valstybės ekonomiką ir BVP struktūrą yra vienas didžiausių ES.
• Lietuvos pieno sektorius - gamybos ūkiuose, žaliavos perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandys - kartu sukuria apie 2 proc. šalies BVP.
• Pieno sektorius ypač svarbus kaimo ir rajono gyventojų užimtumui - jame įdarbinta 65,3 tūkst. gyventojų, kurių vien darbo pajamos siekia apie 213 mln. eurų per metus.
• Lietuvos pieno sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė kasmet siekia per 600 mln. eurų.
• Pieno perdirbėjai sukuria 43 proc., pieno ūkiai - 34 proc., prekybininkai 23 proc. pridėtinės vertės.
• Pieno gaminiai sukuria didžiausią (24 proc.) pridėtinę vertę šalies maisto pramonėje. Trečdalis visų maisto pramonės pajamų tenka pieno produkcijai.