Lietuvos pieno perdirbimo pramonė stiprina lyderiaujančias pozicijas Baltijos šalyse, tačiau mūsų krašto ūkiuose gaminamo pieno dalis traukiasi – konkurencinę kovą laimi Latvijos ir Estijos ūkininkai.

Tokią situaciją trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto surengtoje konferencijoje pristatė pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. 

„Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalyje pagaminama, superkama ir perdirbama maždaug pusė viso regiono ūkiuose pagaminamo žaliavinio pieno. Tačiau situacija keičiasi ir, deja, lietuvių ūkininkų nenaudai“, - sakė E. Simonis. 

Rinka gerokai ūgtelėjo, bet ne lietuviams

Pasak jo, nuo 2008 iki 2017 metų trijų Baltijos valstybių pieno supirkimo rinka išaugo 12 proc. – nuo 2,6 mln. iki 2,9 mln. tonų superkamos žaliavos. Tačiau rinkos augimu valstybės pasinaudojo skirtingai - per dešimt metų Lietuvos pieno supirkimo rinka išaugo vos 1,5 proc., kai Latvijos ir Estijos augimas siekė atitinkamai 28 ir 20 proc.

E. Simonio teigimu, sumenko ir Lietuvos pieno supirkimo rinkos dominavimas regione – 2008 metais iš Lietuvos ūkių buvo superkama daugiau pieno, negu Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Tačiau per dešimt metų lietuvių ūkininkų dalis Baltijos rinkoje iki 2017 metų sumažėjo nuo 53 iki 48 proc. Latviai ir estai atitinkamai pasistiebė 2 ir 3 procentiniais punktais ir pernai užėmė 27 bei 25 proc. Baltijos šalių rinkos. 

Kaimynų sėkmės formulė

„Kaimynai nuosekliai vykdo pieno ūkių stambinimą, remia perspektyvius mažesnius šeimos ūkius, o parama kryptingai skiriama didinti jų veiklos efektyvumą ir modernizavimą. Tokia kaimynų strategija leidžia nuosekliai stiprinti konkurencines pozicijas pieno žaliavų rinkoje, atsiriekiant dalį jos iš mūsų pieno gamintojų“, - sakė „Pieno centro“ vadovas.

Jo teigimu, tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose pienininkystė užima svarbią ekonomikos dalį, Lietuvos pieno ūkių struktūra yra viena labiausiai atsilikusių. Mūsų šalyje pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių ūkių vidutinis dydis siekia 11 karvių ūkyje, Latvijoje – 20, Estijoje – 130.

„Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. prekinių pieno ūkių, kurie rinkai parduoda vos dukart daugiau pieno nei Estijoje dirbantys 648 pieno ūkių“, - pažymi E. Simonis.

Lietuvos perdirbimo pramonė augo

Pasak jo, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės minimu laikotarpiu tarp Baltijos šalių rinkos dalį padidino nuo 56 iki 60 proc. 
„Šalies perdirbėjų sėkmingus rezultatus nulėmė investicijos į įmonių modernizaciją, aktyvi eksporto rinkų paieška ir pardavimų didinimas užsienyje“, - sakė E. Simonis.

Lietuvoje perdirbama daugiau pieno nei gali pagaminti vietos gamintojai, parduodantys tik 80 proc. šalyje perdirbamos žaliavos. 
Dėl žaliavos trūkumo Lietuvos perdirbimo pramonė kasmet importuoja iki 0,4 mln. tonų žalio pieno iš Latvijos ir Estijos. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pernai perdirbo daugiau kaip 1,7 mln. tonų žalio pieno, o šalies prekiniai ūkiai pardavė 1,4 mln. tonų pieno. Lietuviškos žaliavos eksportas sudaro nereikšmingą dalį, siekiančia apie 5 proc. nuo šalyje superkamo pieno kiekio.