Dėl koronaviruso pandemijos pasaulis išgyvena krizę, kurios padariniai paveikė ir pieno sektorių. Pasaulinėse biržose krinta ir pagrindinių pieno gaminių, ir jiems gaminti naudojamo žalio pieno kainos. Tai turi tiesioginę įtaką visam Lietuvos pieno sektoriui, kuris yra itin priklausomas nuo eksporto. Pagrindinė siūloma priemonė – tiesioginė parama pieno ūkiams, – rašoma pienininkų asociacijos „Pieno centras“ parengtoje pieno rinkos apžvalgoje.

Pasaulio sveikatos organizacijai kovo 11 d. paskelbus koronaviruso protrūkį pandemija, daugelyje šalių buvo įvestas karantino režimas: uždarytos viešosios įstaigos ir erdvės, sustabdyta daugelio įmonių veikla.

Dėl nacionaliniu mastu taikomo karantino režimo užsienio prekyboje sutriko pieno produktų logistika ir tiekimas tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Daugelis Europos šalių karantino laikotarpiu sustabdė viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo veiklas, todėl šiame segmente pastebimai smuko pieno gaminių vartojimas.

Priklausomybė nuo eksporto

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje. ES vidaus rinka yra pagrindinė Lietuvos pieno pramonės eksporto kryptis – Bendrijoje parduodama apie 80 proc. visos Lietuvoje pagamintos pieno gaminių eksportuojamos produkcijos.

JAV Žemės ūkio departamento USDA, kuris nuolat kas dvi savaites fiksuoja didmenines pieno produktų kainas Vakarų Europoje, duomenimis, nugriebto pieno miltų kaina nuo šių metų sausio iki balandžio krito 33,8 proc. (nuo 2604 iki 1725 eurų už toną). Per tą patį laikotarpį sviesto kaina krito 28,4 proc. (nuo 3630 iki 2600 eurų už toną). Šių dviejų prekių kategorijos liudija apie pieno baltymų ir riebalų kainų kritimą. Europos biržose krito ir kitų pieno gaminių – sūrių, grietinėlės, nenugriebto pieno miltų - kainos. 

Grafikuose pateikiamos didmeninės nugriebto pieno miltų (1,25% riebumo) ir sviesto (82% riebumo) kainos Vakarų Europoje (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje), kurias fiksuoja JAV Žemės ūkio departamentas USDA, o skelbia Italijos konsultavimo bendrovė CLAL. Kainos registruojamos kas dvi savaites.

Kartu su pieno produktų kainų indeksų kritimu Europos biržose, stebimas ir pieno produktų bei žaliavinio pieno ateities sandorių Europos energijos biržoje EEX verčių mažėjimas.

Tiesioginė parama ūkininkams

Asociacija „European Milk Board“ (EMB), vienijanti per 100 tūkst. Europos pieno ūkių, teigia, kad dėl koronaviruso Europos pieno sektorių gali ištikti visų laikų didžiausia krizė. EMB paragino Europos Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų sektoriui gelbėti, kitaip padėtis tik blogės, nes Europos ūkiai jau įžengė į „didžiojo pieno“ sezoną, todėl rinka netrukus bus užtvindyta pertekline žaliava, įspėja EMB.

Kiekvienais metais sezoninė pieno gamyba ES mastu viršūnę pasiekia balandžio-birželio mėnesiais, kai karvės išleidžiamos į ganyklas. Todėl natūraliai išauga karvių produktyvumas, tačiau mažėja baltymų ir riebalų kiekis piene. Dėl to ES rinkoje supirkimo kainos nuo balandžio mėnesio atitinkamai pradeda mažėti. Šis ciklas Europoje kartojasi kiekvienais metais.

Lietuvoje „didžiojo pieno“ sezoninis ciklas yra ilgesnis, kasmet trunkantis gegužę-rugpjūtį. Kaip ir ES atveju, augant pieno kiekiui rinkoje ir tuo laikotarpiu mažėjant pieno baltymų bei riebalų kiekiui, supirkimo kainos atitinkamai mažėja.

Praėjusią savaitę tiesioginė finansinė parama jau paskirta Latvijos žemdirbiams. Šios šalies pieno ūkininkams jau skirta 12,5 mln eurų.

Tuo tarpu Lenkijos žemdirbiai pasiūlė pandemijos laikotarpiui numatyti žaliavinio pieno kainą, kuri būtų išvedama iš trijų metų vidurkio, šiek tiek jį sumažinant. Skirtumą tarp išvestos ir realiai mokamos kainos žemdirbiams turėtų padengti valstybė - tiesioginėmis išmokomis ūkininkams.

Naftos įtaką pienui

JAV analitikai, prognozuoja, kad pieno kainos gali nusiristi 20 proc. – iki 2008 metų lygio. „INTL FCStone“ vertinimu, pieno produktų paklausai įtakos turės kritusios naftos kainos. Jei per ateinančius kelis mėnesius naftos kainos išlaikys žemą lygį, o importuotojų paklausą toliau mažins silpnos valiutos, pieno produktų kainų krytis neišvengiamas, tvirtina pieno rinkos analitikai.

Naftos ir pieno produktų kainos eina koja kojon. Remiantis istorinėmis pieno gaminių ir žalios naftos kainomis koreliacija tarp šių abiejų kainų siekia daugiau kaip 80 proc.

Pagrindinė priežastis – daugelis didžiausių pieno produktų importuojančių šalių yra ekonomikos, priklausančios nuo pajamų iš naftos, tokios kaip Saudo Arabija, Alžyras,  Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Iranas.

Daugelyje šių šalių daugiau nei pusę pajamų gaunama iš naftos eksporto.

Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas yra didžiausiame pasaulyje naftos eksporto ir pieno produktų importuotojas. Pavyzdžiui, pieno gaminių eksportas į regioną smarkiai išaugo 2007-2014 metų laikotarpiu, esant aukštoms naftos kainoms. Tačiau kritus naftos kainoms, susitraukė ir pieno gaminių importas.