Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2020 metų kovą už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą - 342,3 eurus už toną, arba 0,1 proc. mažiau nei vasarį.

Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios Europos Sąjungos pieninės stambiesiems pieno tiekėjams 2020 vasarį mokėjo vidutiniškai 341,4 eurus už toną.

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2020 metų kovą buvo 310,7 eurai už toną – 0,2 proc. mažesnė nei vasarį, tačiau 1,8 proc. didesnė nei 2019 metų kovą.

Italijos pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, kuriais naudojasi Europos Komisija, šių metų sausį, vasarį ir kovą natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo aukščiausios per pastaruosius tris metus.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, kiekvienais metais Lietuvoje nuo pavasario pieno supirkimo kainų kreivė leidžiasi žemyn.

„Kiekvieną pavasarį ir vasarą primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis. Dėl to atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. Rudenį ir žiemą atvirkščiai – pieno mažėja, bet dėl karvių mitybos piene daugėja riebalų ir baltymų, atitinkamai brangsta ir pieno žaliava“, - sako E. Simonis.

Pasak jo, žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos šiuo metu drastiškai krenta visame pasaulyje ir tai tiesiogiai veikia žaliavos supirkimo kainas mūsų šalyje. 

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.

Europos pienininkų asociacijos EDA duomenimis, žaliavinio pieno kainų indeksas europietiškam pienui per pastaruosius du mėnesius sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 37,1 iki 28,2 cento už kilogramą.

„Akivaizdu, kad žalio pieno kainų Lietuvoje dinamika atspindi pasaulines kainų mažėjimo tendencijas“, - sako „Pieno centro“ vadovas.

Pasak jo, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji Lietuvos pieno perdirbėjai yra įsipareigoję supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną.

Savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žalio pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo ūkininkams mechanizmą, teigia E. Simonis.

Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį. Tokie tiekėjai šių metų kovą pardavė 69,5 proc. visos šalyje supirktos pieno žaliavos.