Nepaisant pieno rinkos neapibrėžtumo 2019 metais, pernai žaliavos ir produkcijos kainos išliko gana stabilios. Tačiau  pasaulinė pieno rinka žengia į sudėtingą laikotarpį – kokia bus tolimesnė rinkos dinamika, priklausys nuo pieno gamybos pagrindiniuose eksporto regionuose, geopolitinių veiksnių ir prekybos karų tarp pagrindinių pasaulio ekonomikų, prognozuoja ekspertai.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, pieno gamybos augimo tempai lėtėjo pagrindiniuose eksporto regionuose. Pernai Europos Sąjungoje, kaip ir JAV, pieno gamyba ūkiuose padidėjo nedaug. Pieno gamyba Australijoje sumažėjo dėl šio sezono rekordiškai aukštos temperatūros, sausros bei šalį nuniokojusių gaisrų. Naujojoje Zelandijoje planuojama, kad pieno gamyba augs palyginti lėtai.

„Be to, dėl koronaviruso protrūkio Kinijoje, mažėjant vartojimui šalyje, Naujosios Zelandijos pienininkai skelbia, kad šalis gali susidurti su pieno miltų eksporto problemomis. Naujoji Zelandija yra didžiausia pieno miltų eksportuotoja, kai Kinija – didžiausia pieno produktų importuotoja pasaulyje“, - sako E. Simonis.

Remiantis naujausiomis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, pasaulinė pieno produktų paklausa šiais metais didės, tačiau ją  gali paveikti sulėtėjęs ekonomikos augimas, ypač naftos turtingose šalyse, kurios yra didelės pieno produktų importuotojos.

„Tvyranti įtampa dėl prekybos karų didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV, ES ir Kinijos – dar labiau padidina neapibrėžtumą rinkose“, - sako E.Simonis.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2020 metų sausį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 340,4 eurus už toną, arba 0,6 proc. daugiau nei gruodį.

Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios Europos Sąjungos pieninės stambiesiems pieno tiekėjams gruodį mokėjo vidutiniškai 339 eurus už toną, Naujosios Zelandijos - 338 eurų, JAV – 434 eurus. Per gruodį pienas Europoje pabrango 0,7 proc., Naujojoje Zelandijoje pieno supirkimo kaina stambiesiems tiekėjams padidėjo 6,7 proc., o JAV žaliavos kaina sumažėjo 5,9 proc.

Pasak E. Simonio, 2019 metais Europos Sąjungoje mėnesinės pieno supirkimo kainos buvo stabilios, palyginti su 2013 - 2018 metų laikotarpio vidurkiu.

„Lietuvoje žaliavos supirkimo kainos pernai taip pat išlaikė stabilumą. Nors metinis supirktas pieno kiekis buvo šiek tiek mažesnis, nei 2018 metais, tačiau dėl didesnių pieno supirkimo kainų ūkininkų ir tarpininkų pajamos už parduotą žaliavą pernai taip pat buvo didesnės“, - sakė E. Simonis.

Pasak jo, iki tol mažėjusi žaliavinio pieno gamyba ūkiuose išaugo gruodį ir sausį – tam įtakos galėjo turėti neįprastai švelni žiema. „Taip pat stebima didesnė pieno ūkių koncentracija – supirkto pieno dalis iš stambiųjų pieno ūkių šįmet sausį siekė 68 proc., kai 2019 metais tuo pačių metu – 65 proc. nuo viso supirkto kiekio Lietuvoje“ , - pastebi ekspertas.

Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį.

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2020 metų sausį buvo 308 eurai už toną – 0,7 proc. didesnė nei gruodį ir tiek pat aukštesnė nei 2019 metų sausį. Per 2020 metų sausi supirkta 104 tūkst. tonų pieno – 1,1 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų sausiu.