Sviestas, grietinė, varškė

Sviestas, grietinė, varškė

Grietinėlė 

Grietinėlė – riebus pieno produktas, gaunamas nugraibius viršutinę dalį nuo nusistojusio pieno. Pramonėje ši pieno riebalų emulsija gaunama separuojant pieną. Šviežia grietinėlė būna saldoko skonio, vienodo takumo, balta ar kreminio atspalvio.

Skaityti daugiau

Grietinėlės biologinė reikšmė priklauso nuo rebumo - kuo ji riebesnė, tuo joje daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios itin svarbios žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, 35 proc. riebumo grietinėlė turi triskart daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, nei 10 proc. riebumo grietinėlė. Didesnis pieno gaminio riebumas taip pat lemia didesnį A ir E vitaminų kiekį.

Grietinėlė gaminama 10-20 proc. riebumo ir skirta kavai balinti, padažams gaminti. Didesnio 35 proc. riebumo – kulinarijos ir konditerijos gaminiams gardinti bei kremams plakti. Grietinėlė gali būti ir rauginta. Jos biologinė reikšmė beveik nesiskiria nuo neraugintos šviežios grietinėlės.

Iš grietinėlės gaminama grietinė, sviestas, ledai ar saldus naminis sūris.

Grietinė

Kaip ir grietinėlės, taip ir grietinės biologinė reikšmė priklauso nuo rebumo - kuo ji riebesnė, tuo joje daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios itin svarbios žmogaus organizmui. Didesnis grietinės riebumas taip pat lemia didesnį A ir E vitaminų kiekį.

Skaityti daugiau

Grietinė gaminama iš grietinėlės rauginant ją pieno rūgšties mikroorganizmais. Lietuvoje gaminama 10 proc. (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40 proc. riebumo grietinė.

Tai maistingas ir kaloringas maistas - turi daug baltymų, riebalų ir kalcio, tad tinka daug sportuojantiems ar norintiems priaugti svorio. Grietinė tinka esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui ir atvirkščiai – grietinę atsargiai reikėtų vartoti esant padidintam rūgštingumui ir vengti, jei padidėjęs cholesterolio kiekis.

Grietinė naudojama sriuboms, troškiniams pagardinti, kaip padažas salotoms, prie blynų, kitų patiekalų. Grietinė taip pat plačiai naudojama ne tik kulinarijoje bet ir konditerijoje.

Sviestas

Tikras sviestas gaminamas tik iš vienos sudėtinės dalies – grietinėlės. Pagamintame svieste riebalų turi būti ne mažiau kaip 80 proc., o natūralios drėgmės kiekis neviršyti 16 proc. Todėl, jeigu ant sviesto pakuotės užrašyta 82 proc. riebumo, vadinasi rankose laikote tikrą sviestą. 

Skaityti daugiau

Nors dietologai perspėja dėl galimo neigiamo riebalų poveikio, tačiau saikingai vartojant sviestą jis naudingas. Sviestas pagerina kalcio, magnio ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K – pasisavinimą, taip pat tai natūralus karotino šaltinis. Be to, sviestas beveik neturi laktozės, todėl saikingai vartojamas gali tikti ir laktozės netoleruojantiems žmonėms. 

Sviestas tradiciškai naudojamas kaip užtepas ant duonos sumuštiniams gaminti, savo unikaliomis maistinėmis ir skonio savybėmis nepamainomas kulinarijoje patiekalams gaminti, o taip pat konditerijoje produktams gaminti. Prekyboje taip pat galima rasti mažesnio 60-62 proc. riebumo sviesto ir mažo 39-41 proc. riebumo sviesto.

Tačiau renkantis sviestą pagal riebumą vertėtų prisiminti - kuo šis procentas didesnis, tuo sviestas ir jo skonis „tikresnis“, tuo jame mažiau drėgmės. O kuo mažiau drėgmės, tuo geriau išimtas iš šaldytuvo jis tepamas. Sviestas taip pat gali būti pasūdytas ar su įvairiais prieskoniais bei priedais. Tokiu atveju ant produkto pakuotės bus atitinkamai nurodyta informacija.  

Įdomūs faktai apie sviestą
Sviestą labiausiai mėgsta prancūzai – per metus vienas prancūzas jo suvartoja 8 kg, o lietuvis – 3 kg.
Tinkamomis sąlygomis sviestas gali išsilaikyti labai ilgai – 2009 m. Antarktidoje aptikti puikiai išsilaikę sviesto  gabalėliai, kuriuos 1910 m. tyrinėtojų nameliuose paliko čia gyvenę britų ekspedicijos dalyviai.
Nedidelis kiekis sviesto labai greitai suteikia sotumo jausmą, tad jis gali būti naudingas laikantis dietos.
Sviestas sustiprina kitų produktų skonį ir kvapą, todėl geriausi virtuvės šefai svogūnus, česnakus, morkas ir grybus apkepa būtent svieste, ant mažos ugnies.
Aukščiausios kokybės konditeriniai gaminiai kepami naudojant tik sviestą. Jis ypač dera su kiaušiniais, miltais ir cukrumi, todėl nekeiskite receptuose nurodyto sviesto į margariną.

Varškė

Varškė ir varškės sūriai nuo pieno skiriasi šešiskart didesniu baltymų kiekiu bei mineralinėmis medžiagomis. Šis pieno gaminys, gaunamas surauginus pieną grynų pieno rūgšties bakterijų kultūromis, pašalinus dalį išrūgų.

Skaityti daugiau

Pagal maistingumo sudėtį - varškė yra lengvai virškinamas pieno gaminys, turintis visas naudingas jo savybes. Paprastai parduodama riebi (15 proc.), pusriebė (9 proc.) ir liesa (0,5 proc.) varškė. Naudojimas itin įvairus - valgoma kaip maisto produktas. Iš varškės taip pat gaminami įvairūs desertai: kremai, sūreliai, įvairūs tepami ir lydyti sūreliai. Iš jos presuojamas varškės sūris, ji yra pagrindas fermentinių sūrių gamyboje.

Prekyboje taip pat parduodama grūdėtoji varškė, turinti tą pačią maistinę vertę kaip ir tradicinė varškė. Šis produktas - tai iš lieso pieno gaminamo nebrandinto sūrio grūdeliai apipilti grietinėle.

Ledai

Valgomieji ledai - sušaldytas saldus gaminys iš pieno produktų: pieno, grietinėlės. Ledai gaminami iš pieno produktų sumaišant juos su įvairiais maisto priedais (saldikliais ir pan.). Specialiomis mašinomis ši masė šaldant yra maišoma, kad susidarantys ledo kristalai būtų kuo mažesni.

Jei ledų pavadinime yra žodžiai „pieniški“, „grietininiai“ arba „plombyras“, juose pieno riebalai ir baltymai negali būti pakeisti kitos kilmės riebalais ar baltymais.

Naujienlaiškio prenumerata

Jūsų el. paštas

Siųsti