Jogurtas – tai pieno produktas gaunamas tam tikroms bakterijų kultūromis rauginant įvairaus riebumo pasterizuotą pieną su kitais pieno produktais arba be jų. Jogurto gamybai būtinos Lactobacillus delbrueckii bulgaricus ir Streptococcus thermophilus kultūros -  be jų pienas nevirstų jogurtu. 

Papildomai prie būtinųjų gali būti naudojamos kitos tinkamos raugo mikroorganizmų kultūros. Termiškai neapdorotas jogurtas privalo turėti daug gyvybingų raugo mikroorganizmų (ne mažiau kaip 10 mln. viename grame). 

Jeigu jogurtas po rauginimo apdorojamas termiškai, jis vadinamas termiškai apdorotu. Toks produktas neprivalo turėti gyvybingų raugo mikroorganizmų. 

Natūralus jogurtas yra baltos spalvos, tirštas, rūgštoko skonio. Daugeliui jogurtas skanesnis su priedais - tai įvairaus skonio ir aromato ingredientai - vaisiai, uogos, daržovės, grūdų produktai, medus, šokoladas, kakava, kava, riešutai, prieskoniai, taip pat vitaminai, cukrus, valgomoji druska, mineralinės medžiagos, želatina, krakmolas, kvapiosios medžiagos. Jogurtai taip pat gali būti praturtinti vitaminais.

Jogurtas puikus valgis ne tik pusryčiams, jis praverčia išvykose, iš jogurto galima daryti skanius desertus ir padažus prie salotų bei pagrindinių patiekalų. Tai ne tik skanus ir maistingas, bet ir sveikas maisto produktas.

Esant normaliai žarnyno pusiausvyrai, jogurte esančios bakterijos padeda skaidyti maisto medžiagas, stimuliuoja imuninę sistemą ir slopina "blogų" ar patogeniškų bakterijų dauginimąsi. Tyrimai parodė, jog kasdien valgant jogurtus su gyvomis Acidophilus ir Bifidus kultūromis, jos padeda kolonizuoti žarnyną "geromis" bakterijomis ir gerina jo veiklą. Tyrinėtojai teigia, kad jogurtas, turintis gyvų Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilicus kultūrų, gali sumažinti kancerogeninių medžiagų kiekį žmogaus organizme. 

Kaip ir kiti pieno produktai, jogurtas yra baltymų, kalcio, kalio, magnio šaltinis. Natrio, kuris didina arterinį kraujo spaudimą, jame yra nedaug. Be to, net riebus jogurtas turi nedaug cholesterolio.

Jogurte esančios aktyvios bakterijų kultūros išskiria fermentus, skaidančius laktozę, todėl šį gėrimą jogurtas gali toleruoti laktozei jautrūs žmonės.

Tai tradicinis Kaukazo kalniečių ir Viduržemio jūros pakrantėse gyvenančių tautų gėrimas, kurį išrado klajokliai tiurkai. Jogurtas po pasaulį plačiai išplito XX amžiaus pradžioje, kai tirdami Bulgarijos gyventojų ilgaamžiškumą mokslininkai susidomėjo sveikosiomis šio produkto savybėmis. Tyrimais patvirtinta, kad jogurtas palaiko sveiką žarnyną, nuo kurio veiklos labai priklauso žmogaus bendra savijauta ir fizinė sveikata. 

Vienas seniausių rauginto pieno gėrimų. Skirtingai nuo rūgpienio, kuris gaunamas tiesiog surauginus pieną, kefyras gaminamas iš pasterizuoto pieno, surauginant jį kefyro grybelio raugu. Jį sudaro pieno rūgšties bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai, todėl kefyro skonis yra šiek tiek aštresnis nei rūgpienio. Pats kefyro rūgimo procesas trunka maždaug parą, kol bakterijos ir mielės paverčia pieną į rūgštų gėrimą.

Kefyrui priskiriama daug gydomųjų savybių, itin rekomenduojamas kaip gerųjų žarnyno bakterijų atsinaujinimo šaltinis po antibiotikų vartojimo. Šis dietinis produktas yra lengvai įsisavinamas, reguliuoja žarnyno veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, atstatyti normalią žarnyno mikroflorą aprūpina organizmą būtinosiomis maistingomis medžiagomis ir biologiškai aktyviais elementais.

Be naudingųjų bakterijų ir mielių, kefyro sudėtyje yra mineralų bei pagrindinių aminorūgščių, skatinančių sveikimo procesus. Kefyre gausu triptofano (viena pagrindinių aminorūgščių), kuris ramina nervų sistemą. Taip pat yra kalcio ir magnio - nervų sistemai svarbių mineralinių medžiagų. 

Kefyre gausu vitaminų B12, B1 ir K. Biotinas padeda organizmui pasisavinti kitus B grupės vitaminus, kurie svarbūs inkstų, kepenų ir nervų sistemos veiklai.

Šis tirštas dietinis raugintas pieno gėrimas Lietuvoje valgomas nuo seno. Savo rūgštoku skoniu primena kefyrą, tačiau yra švelnesnis. Rūgpienio ir kefyro gamyba skiriasi: rūgpienis gaminamas naudojant pieno rūgšties bakterijų raugą,  kefyras - kefyro grybelio raugą. Pramoninėje gamyboje rūgpienis gaminamas iš pasterizuoto pieno, paruoštą žaliavą rauginant pieno rūgšties bakterijų kultūromis. 

Rūgpienis turi mažiau laktozės, nei geriamasis pienas, todėl rūgpienis geriau toleruojamas žmonių, kurie gali būti jautrūs laktozei. Rūgpienis pasižymi antiseptiniu poveikiu žmogaus žarnyne esančioms patogeninėms bakterijoms, todėl palaiko normalią mikroorganizmų pusiausvyrą ir turi teigiamo poveikio žarnyno sveikatai.

Pieniškos pasukos, tai likutinis sviesto gamybos produktas, gaunamas mušant sviestą iš grietinėlės. Surauginus jas, gaunamos raugintos pasukos. Pagal baltymų, riebalų ir laktozės kiekį pasukos labai panašios į liesą pieną, tačiau jos daug vertingesnės, kadangi jų sudėtyje yra gausu lecitino, kuris organizme reguliuoja riebalų apykaitą, padeda skaidyti riebalus ir šalinti blogąjį cholesterolį. 

Be to, lecitinas stiprina atmintį, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį, skatina lytinių liaukų funkciją, neleidžia susidaryti tulžies pūslės akmenims, gerina ir saugo kepenų veiklą. Rekomenduojama lecitino suvartoti apie 500 mg – tiek jo yra stiklinėje (200 ml) pasukų.

Pasukos nekaloringos, todėl jos puikiausiai tiks tiems, kurie laikosi dietos ar vertina sveiką maistą. 100 ml pasukų yra 3,2 proc. vertingų baltymų, 0,5 proc. riebalų, 4,7 proc. pieno cukraus – laktozės ir 0,7 proc. mineralinių medžiagų. 

Pasukos gali būti geriamos vienos ar būti vartojamos kaip vaisių kokteilių sudedamoji dalis. Raugintas pasukas galima vartoti su smulkiai pjaustytais vaisiais, geriau saldžiarūgščiais, vasarą – su trintomis uogomis: spanguolėmis, avietėmis, mėlynėmis ar kitomis.

Pasukos naudojamos kepant blynus, gaminant virtinukus, varškėčius, ežiukus, skrylius (vietoj pieno) arba konditerijos gaminius. Raugintas pasukas, jei norite liesesnių patiekalų, kaip užpilą galima naudoti vietoj grietinės ar kefyro salotoms bei šaltibarščiams pagardinti.