Apie pieno produktus

Apie pieno produktus

Pieną vartojame tūkstančius metų

Pieną ir jo produktus žmonija pradėjo vartoti nuo neatmenamų laikų vos buvo prijaukintos karvės, ožkos, avys, kiti pieniniai galvijai. Kada tai tiksliai įvyko, vieningos mokslininkų nuomonės nėra, tačiau sutariama, jog tai įvyko maždaug prieš 10 tūkst. metų.

Seniausias mus pasiekęs tiesioginis įrodymas – daugiau kaip 6 tūkst. metų senumo Babilono pastatų mozaikų piešiniai, kuriuose vaizduojami vyrai, melžiantys karves.

Ankstesniais metais datuojami archeologiniai radiniai Sirijoje, Egipte, Senovės Graikijos ir Romos valstybėse liudija, kad žmonės nenustojo melžti karvių ir kitų pieninių galvijų, gaminti iš pieno sūrius, kitus gaminius per visus civilizacijų laikotarpius.

Iki pat šių dienų pieno produktai yra kasdienis maistas, kurį gaunant nesuteikiama kančia gyvuliui ir nedaroma žala gamtai.

Žmonės jau daug tūkstančių metų vartoja karvių, ožkų, avių ir kitų gyvulių pieną, tačiau visame pasaulyje daugiausiai suvartojama karvių pieno.

Piene ir pieno produktuose esančių maistinių medžiagų biologinė vertė ir jų įtaka žmogui nekinta.

Kitaip tariant, pieno sudedamųjų dalių biologinė reikšmė išlieka tokia pati visuose pieno produktuose. Atskiruose pieno produktuose skiriasi tik pieno sudedamųjų dalių santykiai. Grietinėje, svieste, grietinėlėje didesnę biologinę reikšmę turi pieno riebalai. Varškėje ir fermentiniuose sūriuose – didesnė baltymų reikšmė.

Pienas - vertingiausias produktas

Pienas (kaip ir kiaušinis) tarp visų augalinės ir gyvulinės kilmės produktų yra pats vertingiausias. Tai lemia unikali pieno sudėtis ir maistinė reikšmė, dėl kurios pienas gali pakeisti bet kurį iš maisto produktų, tačiau nei vienas produktas negali pakeisti pieno.

Piene yra visos žmogaus organizmui būtinos maisto medžiagos: laktozė ir riebalai suteikia energijos, baltymai, mikro ir makro elementai, vitaminai bei fermentai užtikrina normalų žmogaus augimą, vystymąsi ir palaiko gyvybines organizmo funkcijas.

Visos pieno sudedamosios dalys yra išskirtinai subalansuotos, todėl žmogaus organizmo itin lengvai įsisavinamos. Be to, pieno produktams suvirškinti sunaudojama keturiskart mažiau energijos, nei kitiems maisto produktams.

Pieno produktai yra maistingi, visaverčiai ir lengvai įsisavinami, todėl kosminėse misijose yra įtraukti į astronautų kasdienį maistą.

Pagal maistinę ir energetinę vertę pienas yra vienas geriausių, lengvai įsisavinamų maisto produktų, patenkinantis visus žmogaus organizmo poreikius ir su tam tikromis išimtimis tinkamas vartoti visų amžiaus grupių vartotojams.

Pieno baltymai

Pieno baltymai, patekę į žmogaus organizmą, dalyvauja svarbiausiuose gyvybiniuose procesuose: stiprina imuninę sistemą, pasižymi antivirusinėmis, antioksidacinėmis savybėmis, stabdo onkologinius procesus, dalyvauja pernešant angliavandenius, riebalus, jonus ir vitaminus.   

Pieno baltymus žmogaus organizmas įsisavina 96-98 proc., o tam panaudoja 4 kartus mažiau energijos nei įsisavinant baltymus iš kitų maisto produktų (pvz., mėsos, duonos). Taip yra dėl to, kad pieno baltymą sudarančios dalelės yra labai smulkios. Pieno baltymuose esančias mineralines medžiagas žmogaus organizmas įsisavina taip pat labai lengvai.

Augalinės kilmės baltymų įsisavinimas siekia tik 60-80 proc.

Pieno baltymai yra visaverčiai – jie unikalūs tuo, kad juose yra visos žmogaus organizmui būtinos tarpusavyje optimaliai subalansuotos aminorūgštys. Pieno baltymus sudaro dvi pagrindinės grupės – kazeinas (80 proc.) ir išrūgų baltymai (20 proc.).

Pieno riebalai

Pieno riebalus žmogus įsisavina 97-99 proc. – kur kas geriau nei kitus gyvūninės kilmės riebalus. Pieno riebalai vertingi dėl juose esančių nepakeičiamųjų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina.

Riebalai žmogui reikalingi energijai gauti, dalyvauja medžiagų apykaitoje. Su jais į žmogus organizmą patenka riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K bei kitos biologiškai aktyvios svarbios medžiagos.

Riebalų trūkumas gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, silpninti imunitetą, sutrikdyti medžiagų apykaitą. Jei  riebalų kiekis per didelis, jie kaupiasi ir gali būti nutukimo priežastimi. 

Angliavandeniai

Žmogaus organizmas angliavandenių pats pasigaminti negali, todėl kasdien turi jų gauti su maistu. Svarbiausi angliavandenių šaltiniai yra vaisiai, uogos, daržovės, javai ir jų produktai.

Svarbiausias piene esantis angliavandenis yra pieno cukrus – laktozė, kurios žmogaus organizmas įsisavina iki 98 proc. Laktozę organizmas įsisavina lėčiau nei kitus angliavandeniu, todėl išgėrus pieno, ar suvalgius pieno produktų ilgai juntamas sotumo jausmas.

Laktozė itin svarbi kūdikių mityboje, kurio gaunama kartu su motinos pienu. Karvės piene esanti laktozė taip pat svarbi suaugusiųjų virškinamojo trakto darbui normalizuoti, aktyvina bifidobakterijų veiklą, stimuliuoja mineralinių medžiagų įsisavinimą, stiprina kaulus, pasireiškia antikancerogeniniu poveikiu.

Tačiau dalis žmonių netoleruoja laktozės, todėl gerti pieno jiems nerekomenduojama. Taip nutinka todėl, kad tokių žmonių organizme trūksta laktozę skaidančio fermento – laktazės.

Šio fermento aktyvumas taip pat mažėja vyresnių žmonių organizme. Esant laktozės netoleravimui, rekomenduoama negerti pieno, tačiau tokiais atvejais dažnai tinka rauginti pieno produktai – kefyras, jogurtas, varškė, grietinė ir kiti. Taip yra todėl, kad rauginamuose pieno produktuose bakterijos gamina fermentą galaktozidazę, skaidančią laktozę.

Kietuosiuose brandinamuose sūriuose apskritai laktozės nėra, arba lieka labai mažas jos kiekis, nes brandinimo bakterijos pieno cukrų paprasčiausia „suvalgo“.

Vitaminai

Vitaminai – svarbi pieno sudedamoji dalis, stimuliuojanti bakterijų veiklą, kurios svarbios gaminant raugintus pieno produktus. Didžioji dalis piene esančių vitaminų yra laisvos formos, todėl juos žmogaus organizmas labai lengvai įsisavina.

Kituose maisto produktuose, ypatingai daržovėse, vitaminai daugiausia esti junginių pavidalo, todėl sunkiau įsisavinami vyresnių bei turinčių silpnesnę virškinimo sistemą žmonių.

Iš piene esančių vitaminų didžiausią biologinę reikšmę žmogui turi vitaminas B12. Stiklinėje pieno jo yra 40 proc. rekomenduojamos paros normos. Taip pat svarbūs riboflavinas ir biotinas – stiklinėje pieno jų kiekis atitinkamai sudaro 30 ir 15 proc.  

Mineralinės medžiagos

Pieno mineralines medžiagas, organinių ir neorganinių druskų pavidalu, sudaro apie 50 įvairių cheminių elementų.

Išgėrus vieną stiklinę pieno (250 g) žmogus gauna trečdalį kalcio ir fosforo paros kiekio. Ši porelė labai susijusi ir žmogaus biologijai itin svarbi, nes kartu dalyvauja formuojant skeletą palaiko kitas organizmo funkcijas.

Ypatingai svarbus šiųdviejų elementų santykis įsisavinimo metu bei kraujyje. Kalcio ir fosforo santykis turi būti 1 ir 1,5. Jeigu santykis nuolat pažeidžiamas, pavyzdžiui, vartojant produktus su mažu kalcio ir dideliu fosforo kiekiu, organizmas kalcio trūkumą kraujyje kompensuoja imdamas jį iš kaulų. Ilgainiui tai gali tapti osteoporozės (kaulų masės išretėjimo) ligos priežastimi.

Pienas taip pat turtingas jodu bei variu – vienoje stiklinėje pieno yra 15 proc. būtino kasdienio jodo kiekio ir 13 proc. vario normos.

Naujienlaiškio prenumerata

Jūsų el. paštas

Siųsti