Nors pieno supirkimo kainų žirklės tarp šeimos ūkių ir stambiųjų žaliavos tiekėjų išlieka pakankamai didelės, tačiau kainų skirtumas dideliems ir mažiems ūkiams šiais metais, palyginti su pernai, sumažėjo.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, perdirbėjai suinteresuoti, kad rinkoje būtų ne tik stambūs, bet ir smulkesni šeimos ūkiai.

„Mums svarbu, kad didėtų lietuviško kokybiško pieno kiekis, nes dabar didelę dalį jo tenka importuoti. Suprantama, kad pagal Pieno įstatymo reikalavimus suskirstyti į grupes ir žemesnėse grupėse gaudami mažesnę kainą ūkininkai negali išsilaikyti, todėl stengiamės, kiek leidžia rinkos sąlygos, palaikyti šeimos ūkius“, - sako E. Simonis.

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 3,3 proc. aukštesnės, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šiųmetė trijų mėnesių vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams siekė 306 eurus už toną, kai pernai tuo pat metu – 296 eurus.

Stambiesiems pieno ūkiams, iš kurių superkama apie 65 proc. visos žaliavos šalyje, 2019 metų sausio-kovo mėnesiais natūralaus pieno kainos vidurkis siekė 343 eurus už toną ir smuktelėjo 1,2 proc., palyginti su pernykščiu pirmojo ketvirčio vidurkiu  (347 eurai).

Pasak E. Simonio, stambiesiems Lietuvos ūkiams mokamos pieno supirkimo kainos pastaraisiais mėnesiais viršija ES, JAV bei Naujosios Zelandijos žaliavos kainų vidurkį.

Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios JAV pieninės stambiesiems pieno tiekėjams, per metus parduodantiems daugiau kaip 500 tonų žaliavos, šių metų kovą už standartinių rodiklių (4,20 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo) pieną mokėjo vidutiniškai 337 eurus už toną, Naujosios Zelandijos - 306 eurus, ES - 334 eurus.

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, tokį pat kiekį pristatantys stambūs Lietuvos pieno ūkiai šį kovą už natūralių rodiklių (4,25 proc., riebumo ir 3,52 proc. baltymingumo) pieną gavo vidutiniškai 342 eurus už toną.

„Žaliavos kainai didelę įtaką daro perdirbtų pieno produktų eksporto rezultatai, kurie praėjusių metų antroje pusėje ir šių metų pradžioje nebuvo geri Lietuvos pienininkams. Didžioji dalis lietuviškų produktų parduodama ES rinkoje, o čia pagrindinių produktų kainos niekaip neatsistato“, - sakė E.Simonis.