Mokslininkai ragina peržiūrėti pasaulinės mitybos rekomendacijas ir padidinti natūralios kilmės riebalų suvartojimo paros normą, kadangi dėl "liesos" dietos pavojingai išaugo angliavandenių suvartojimas, o piktnaudžiavimas jais didina mirtinų ligų riziką, praneša „The Telegraph“.  

Tuo tarpu saikingai vartojami sotieji riebalai tokiuose maisto produktuose kaip sviestas, sūris ir mėsa neturi jokio neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, nei kad klaidingai buvo skelbiama iki šiol.  Priešingai – riebalų vartojimas suteikia energijos ir ilgesnį sotumo jausmą, todėl žmonės nepadaugina angliavandenių.

Paneigė mitus dėl riebalų

Tokias išvadas Europos kardiologų draugijos kongrese Barselonoje pateikė tarptautinė tyrėjų grupė, vadovaujama mokslininkų iš McMaster universiteto Kanadoje. Mokslininkų tyrimas truko septynerius metus, kurio metu buvo stebimi ir analizuojami daugiau kaip 135 tūkst. tiriamų žmonių mitybos įpročiai aštuoniolikoje įvairių pasaulio šalių. 

Pasak tyrėjų komandos vadovo mitybos epidemiologo Mašido Degano (Mahshid Dehghan), priešingai pastaraisiais dešimtmečiais paplitusiai nuomonei, nenustatyta jokio reikšmingo ryšio tarp didesnio nei rekomenduojama riebalų suvartojimo ir širdies ligų rizikos. Maža to, maždaug 35 procentų visų gaunamų kalorijų sudarantis riebalų suvartojimas sumažino bendrą mirties riziką, palyginti su mažesniu riebalų suvartojimu.

Geriausiai įsisavina pieno riebalus

Nustatyta, kad žmogus iš gyvūninės kilmės riebalų geriausiai įsisavina pieno riebalus tokiuose produktuose kaip sūris, sviestas ir grietinė. Be to, pieno riebalai vertingi dėl juose esančių nepakeičiamųjų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina.

Pasak mokslininkų, žmonėms, valgantiems per daug angliavandenių, kai jie sudaro daugiau nei 60 procentų visų gaunamų kalorijų, išaugo bendra mirties ir mirties, nesusijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, rizika.

Valgant per daug angliavandenių staiga pakyla gliukozės kiekis kraujyje. Mūsų organizmas į tokius angliavandenius reaguoja gamindamas per daug insulino. Jei insulino lygis nuolat yra aukštas, šis hormonas nebegali atlikti savo funkcijos – pernešti gliukozės į ląsteles ir suteikti joms energijos. Kai organizmas tampa atsparus insulinui, prasideda uždegiminė reakcija.

„Mažinant suvartojamų riebalų kiekį, žmonės automatiškai pradeda vartoti daugiau angliavandenių. Padidinus angliavandenių kiekį, išauga mirties rizika. Todėl visame pasaulyje reikia keisti mitybos rekomendacijas“, - aiškina M. Deganas.  

Siūlo keisti mitybos rekomendacijas

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugusiesiems bendras riebalų kiekis turi sudaryti iki 30 proc. paros su maistu gaunamos energetinės vertės. Remiantis paskutiniais tyrimais, mokslininkai siūlo, kad riebalai turi sudaryti nuo 30 iki 35 proc. kalorijų bendrojo paros kiekio.  

Riebalai žmogui reikalingi energijai gauti, dalyvauja medžiagų apykaitoje. Su jais į žmogus organizmą patenka riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K bei kitos biologiškai aktyvios svarbios medžiagos. Riebalų trūkumas gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, silpninti imunitetą, sutrikdyti medžiagų apykaitą. Tačiau jei  riebalų kiekis per didelis, jie kaupiasi ir gali būti nutukimo priežastimi.

Be to, tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalba eina tik apie natūralios kilmės sočiuosius ir nesočiuosius riebalus. Tuo tarpu kardiologai pripažįsta ypatingą pavojų, kurį kelia dirbtinės kilmės transriebiosios rūgštys, taip pat vadinamos iš dalies hidrintais riebalais.