Visame pasaulyje brangstantys pieno produktai neaplenkia ir Lietuvos, tačiau mūsų šalis priskiriama prie eksportuojančių valstybių – tai reiškia, kad lietuviški pieno gaminiai yra brangesni užsienio rinkose, o mūsų krašto vartotojai gali pasidžiaugti konkurencingomis kainomis.

Šių metų liepą pasaulinės pieno gaminių kainos per mėnesį išaugo 3,6 proc., pranešė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pieno gaminių kainų indeksas liepą pasiekė 216,6 punktus - tai didžiausia šio indekso reikšmė nuo šių metų pradžios, o palyginti su pernykščiu kainų indeksu, jis padidėjo 52,2 proc. 

Kainos atsistato

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, nepaisant pieno produktų kainų augimo šiais metais, FAO pieno gaminių indeksas yra 21 proc. mažesnis, palyginti su pasiektu maksimumu 2014 metų vasarį. 

„Todėl reikėtų kalbėti ne apie kainų šuolį, o apie kainų atsitiesimą - pieno produktai buvo smarkiai atpigę 2015 ir 2016 metais, kuomet pasaulinį pieno sektorių ištiko gili krizė“.   

FAO pieno gaminių indeksas sudaromas apskaičiuojant sviesto, sūrių, nugriebto bei nenugriebto pieno miltelių kainas. 
Europos Komisijos duomenimis, Bendrijoje per metus daugiausia, beveik du kartus, pabrango sviestas, kurio kainų augimą lėmė pasiūlos ir eksporto sumažėjimas. Sūriai ir nenugriebto pieno milteliai brango trečdaliu dėl paklausos augimo Azijos regione.

Užsienyje kainuoja brangiau

E. Simonio teigimu, eksportuodama apie 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų Lietuvos pieno perdirbimo pramonė tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių pieno produktų kainų. Todėl, pasak jo, Lietuvos pieno perdirbėjai pirmiausia gali daugiau keisti eksportui skirtų pieno produktų kainas. 

„Dėl visame pasaulyje brangstančių pieno produktų Lietuvoje kainos taip pat auga, bet mūsų šalies perdirbėjai dėl konkurencijos kainų nedidina tiek, kiek jos kyla pasaulinėje rinkoje, o netektis vidaus rinkoje kompensuoja pardavimais iš eksporto. Pavyzdžiui, lietuviai už sviestą moka pigiau, nei europiečiai vidutiniškai“, - sako E. Simonis.

EK duomenimis, rugpjūčio pradžioje Bendrijoje vidutinė didmeninė sviesto kaina siekė 5,89 eurus už kilogramą, arba 80 proc. daugiau nei pernai, o Lietuvoje per tą patį laikotarpį sviestas pabrango 40 proc. iki 5,23 eurų už kilogramą. Tuo tarpu Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje rugpjūčio mėnesį sviestas kainavo nuo 6,5 eurų už kilogramą. Statistikoje nurodomos gamintojų didmeninės kainos be pridėtinės vertės mokesčio.