Lietuvos pieno sektorius Baltijos šalyse išlaiko tvirtą lyderio poziciją – praėjusiais metais mūsų šalies perdirbimo įmonės pagamino pieno produktų, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. 

2019 metais iš Lietuvos ūkių buvo supirkta 1,35 mln. tonų natūralaus pieno, Latvijos prekiniai ūkiai pagamino 0,78 mln. tonų, o Estijos – 0,76 mln. tonų pieno.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, bendrai trijų Baltijos valstybių ūkiuose primelžta beveik 2,9 mln. tonų pieno, iš šio kiekio daugiau kaip pusė, arba 1,7 mln. tonų, buvo perdirbta Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse.

„Lietuvos perdirbėjai, palyginti su 2018 metais, pernai išlaikė tas pačias gamybos apimtis. Pažymėtina, kad pernai perdirbime išaugo Lietuvos ūkiuose primelžto pieno dalis, o importuotos žaliavos kiekis šiek tiek sumažėjo“, - sako E.Simonis.

Pasak jo, pernai Lietuvoje perdirbta daugiau kaip 95 proc. lietuviško pieno, o likusią dalį ūkiai eksportavo.

„Nepaisant to, kad perdirbamas beveik visas šalyje superkamas pienas, dėl išvystytos pieno pramonės ir aktyvaus gaminių eksporto Lietuvoje pieno perdirbama gerokai daugiau, nei jo pagaminama prekiniuose šalies ūkiuose. Mūsų gamyklos nuolat susiduria su vietinio pieno trūkumu,  todėl žaliava importuojama iš Latvijos ir Estijos“, - sako E.Simonis.

Praėjusiais metais Lietuvoje natūralaus pieno supirkimo kaina stambiems tiekėjams buvo aukščiausia, palyginti su vidutinėmis importuoto ir eksportuoto pieno kainomis, todėl daugiau lietuviško žalio pieno liko vidaus perdirbimo rinkoje.

2019 metais vidutinė metinė importuoto į Lietuvą natūralaus pieno kaina stambiesiems tiekėjams siekė 313,5 eurus už toną, kai Lietuvoje stambiesiems žaliavos statytojams mokėtas 325,7 eurų vidurkis.

Eksportuoto lietuviško natūralaus pieno kainos vidurkis pernai buvo 323,7 eurai už toną.