Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos (ES) šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu –  34 tūkst. tonų.

Pasak asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno gaminių eksporto augimą palaikė tik prekyba su ES šalimis.

„Tačiau mūsų pieno pramonei patiriant drastiškai didesnius energijos kaštus nei kitose šalyse, konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sunku“, – sako E. Simonis.

Jo teigimu, Lietuvos pieno perdirbimo gamyklos yra vienos moderniausių Europoje, tačiau palyginti su konkuruojančiais gamintojais užsienyje, mūsų įmonių efektyvumą pradeda riboti neproporcingai išaugę kaštai energijai.

Šalies pieno perdirbimo įmonės, kasmet suvartojančios apie 160 tūkst. MWh elektros energijos, pernai už ją sumokėjo 13 mln. eurų. Planuojama, kad šiais metais išlaidos elektrai išaugs beveik keturis kartus – iki 50 mln. eurų.       

Lietuvos pagrindinės užsienio prekybos pieno produktais partnerės ES yra Vokietija, Lenkija, Latvija, Italija, Nyderlandai ir Estija.

Pasak E. Simonio, šių šalių vyriausybės, siekdamos apsaugoti energijos kainų krizėje atsidūrusias įmones, taiko įvairias paramos priemones, pavyzdžiui, daug energijos naudojančioms pramonės šakoms taiko subsidijas bei kompensacijas elektros energijai ir dujoms pirkti.

Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdžios institucijų taip pat prašo rasti galimybių kompensuoti dalį elektros ir dujų kaštų, panaikinti biurokratines kliūtis, trukdančias verslui investuoti savo lėšas į atsinaujinančią energiją.

Tokią bendrą poziciją Prezidentūrai, Vyriausybei ir Seimui yra išreiškusios pagrindinės maisto pramonės įmones vienijančios organizacijos – „Pieno centras“, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų bei paukštininkystės asociacijos.