Pieno produktų gamyba Lietuvoje yra viena labiausiai į eksportą orientuotų pramonės šakų, kurios pardavimai užsienio rinkose pernai siekė 600,6 mln. eurų, arba 15,7 proc. daugiau nei 2020 metais. Spartesnis eksporto augimas ateityje siejamas su naujos kartos pieno produktais, kurių gamyboje naudojamos naujausios mokslo inovacijos.   

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, vertingiausias eksportuojamas produktas yra lietuviški sūriai, sudarantys apie 40 proc. visų pieno produktų eksporto vertės.

„Tradicinių pieno gaminių paklausa išliks aukšta, tačiau eksporto rinkose susiduriame su didele konkurencija. Papildoma niša eksportui plėtoti galėtų tapti natūralūs aukštos maistinės vertės funkciniai produktai, kurių pagrindą sudaro pagrindiniai pieno ingredientai - baltymai, riebalai ir laktozė“ - sako E. Simonis.

Jis priduria, kad pieno ingredientų rinka yra sparčiausiai augantis pieno gaminių segmentas. Remiantis „Zion Market Research“, pasaulinė pieno ingredientų rinka 2021 metais įvertinta 59 mlrd. eurų. Iki 2028 metų ji išaugs iki 89 mlrd. eurų, o metinis augimo tempas sieks 7,1 proc.

Pasak E. Simonio, didžiausia pieno ingredientų rinkos dalis tenka išgrynintiems pieno baltymams. Jų  pagrindu mokslininkai, mitybos ir sveikatos specialistai kuria naujos kartos pieno produktus, skirtus sveikai ir subalansuotai mitybai plačiajam vartojimui. Taip pat kuriami specializuoti maisto produktai – pieno mišiniai kūdikiams, baltyminiai produktai sportininkams, specialūs maisto gaminiai vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga medicininė mityba.

„Pagrindinis pieno baltymas yra kazeinas, pasižymintis didele maistine verte ir plačiu pritaikymu, kuriant inovatyvius funkcinius maisto produktus sveikatingumo, o taip pat sportinio maisto ir gėrimų pramonėje. Kaip sudedamoji maisto dalis, kazeinas plačiai naudojamas įvairių padažų, užtepėlių, gėrimų, papildų, batonėlių ir užkandžių gamyboje“, - sako E. Simonis.

Dėl maistinių ir funkcinių savybių natūralūs pieno baltymai plačiai naudojami maisto pramonėje, pavyzdžiui, gali pakeisti dirbtinius maisto priedus – tirštiklius, emulsiklius ir konservantus, pažymi ekspertas.

„Be to, patentuotos išrūgų baltymų technologijos kepinių, padažų, desertų ir šaldytų užkandžių gamyboje leidžia pakeisti kitus natūralius produktus, pavyzdžiui, kiaušinius ir aliejų, kurie yra brangesni, o taip pat turi didesnį riebalų kiekį“, - sako E. Simonis.

Pieno riebalai yra didelės vertės pieno ingredientas, dažniausia perdirbamas į sviestą ir grietinėlę. Pieno perdirbimo naujovės taip pat leidžia gaminti funkcinius pieno grietinėlės miltus, kurių pritaikymas yra itin platus. Pavyzdžiui, ši technologija leidžia atkurti pieną į pradinę būseną ir jį panaudoti tolimesniam perdirbimui į sūrius, jogurtą, sviestą ir kitus gaminius. Ši technologija ateityje gali būti itin paklausi patogiomis ir tvariomis tiekimo grandinėmis aprūpinant pieno produktais Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų rinkas.

Kitas vertingas pieno ingredientas – laktozė, kurio pasaulinė rinka nuosekliai auga. Laktozė yra pagrindinis ingredientas gaminant mišinius kūdikiams. Maisto pramonėje ji naudojama kaip sacharidas pusgaminių, uogienių, kepinių, prieskonių ir konditerijos produktų gamyboje.