Baltijos šalių lyderis

Pagal žaliavinio pieno gamybą ir pieno produktų perdirbimą Lietuva yra didžiausia gamintoja tarp Baltijos šalių.

“Eurostat“ 2014 m. duomenimis, Lietuvoje buvo primelžta 1,79 mln. t (iš šio kiekio supirkta 1,4 mln. t), Latvijoje – 0,97 mln. t (supirkta 0,8 mln. t), Estijoje – 0,81 mln. t (supirkta 0,7 mln. t) karvių pieno.

Tarp Baltijos šalių Lietuvos pieno sektorius išsiskiria tuo, kad importuoja žaliavinį pieną iš Latvijos ir Estijos pieno ūkių. Žaliavos importo kiekiai į Lietuvą kasmet didėja (išskyrus 2015 m. rodiklius).

Tuo tarpu Lietuva į Baltijos šalis eksportuoja ne žaliavinį pieną, bet perdirbtus pieno produktus. 

Lietuvos pieno sektoriaus konkurencingumo palygimas su Latvija ir Estija

Tarp trijų Baltijos šalių pieno žaliavos užsienio prekyba smarkiai skiriasi. Latvijoje ir Estijoje žalio pieno užsienio prekybos balansas yra teigiamas, Lietuvoje - neigiamas. Estijoje grynasis eksportas sudaro 25 proc., palyginti su supirktu žaliavos kiekiu šalyje.

Latvijoje grynasis žaliavos eksportas siekia 28 proc., palyginti su surinktu kiekiu. Tuo tarpu Lietuvoje pieno žaliavos importuojama daugiau, nei  eksportuojama, todėl grynasis importas siekia 19 proc., palyginti su supirktu kiekiu šalyje. 

Pieno žaliavos eksportas iš Estijos ir Latvijos į Lietuvą smarkiai išaugo per pastaruosius 10 metų ir kasmet didino apimtis. Tik 2015 m. importoto apimtys į Lietuvą krito iki 2011 m. lygio. Importo kritimas siejamas dėl kilusios pieno rinkos krizės.

Pieno perdirbimo pramonė Lietuvoje stipriausia

Tuo tarpu pieno perdirbimo apimtys 2004–2014 laikotarpiu Lietuvoje padidėjo beveik 50 proc., kai tuo pat metu pieno žaliavos supirkimas išaugo tik 26 proc., o pieno gamyba ūkiuose sumažėjo 3 proc.

Pieno gamyba ūkiuose Estijoje ir Latvijoje istoriškai plėtojosi greičiau ir efektyviau negu perdirbimo pramonė, todėl pieno žaliavos tiekimo grandinėje šiuo metu užima geresnes konkuravimo pozicijas nei Lietuva.

Tuo tarpu Lietuva, palyginti su kaimynais, atvirkščiai – turi stiprią pieno perdirbimo pramonę, todėl iš Baltijos šalių šioje grandinėje užima tvirtas lyderio pozicijas. 

Lietuvos pieno perdirbimo pramonės konkurencinį pranašumą lemia didesnės pieno produktų gamybos apimtys, aktyvi naujų eksporto rinkų paieška ir aktyvi rinkodara, diegiamos inovacijos.