Jungtinių tautų iniciatyva birželio 1-oji paskelbta tarptautine pieno diena, kuria siekiama ne tik pagerbti pieno bei pieno produktų gamintojus, bet ir atkreipti dėmesį į pieno produktų svarbą žmonijai. Lietuvos pieno perdirbėjus vienijantis „Pieno centras“ šios dienos proga ragina rinktis ekologiškus pieno produktus, kurie naudingesni ne tik žmogui, bet ir aplinkai, mat ekologiniai ūkiai palieka mažesnį neigiamą pėdsaką.

Lietuvos žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiško pieno gamyba Lietuvoje per penkis metus išaugo beveik 30 proc. 2018-aisiais Lietuvos ūkiuose buvo supirkta 32,5  tūkst. tonų ekologiško pieno, o 2022-aisiais - net 41,2 tūkst. tonų.

„Stebime, jog poreikis vartoti ekologiškus produktus auga tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Ypatingai didelis ekologiškų produktų paklausos šuolis stebėtas COVID karantino metu, kuomet žmonės pradėjo daugiau gaminti namuose. Pasibaigus karantinui tendencijos išlieka tos pačios – didėja ne tik ekologiškų produktų pardavimai, bet ir jų pasiūla, reiškia žmonėms vis svarbiau ką jie valgo ir geria“, - sako Jolita Prokofjeva, ekologišką produkciją sertifikuojančiuos įstaigos „Ekoagros“ plėtros vadovė.

Pasak jos, ekologiški produktai, ypač kalbant apie vaikų mitybą, turi daugybę privalumų: tai saugesni produktai, pagaminti nenaudojant pesticidų, GMO, kitų nenatūralių ar net sveikatai bei aplinkai kenkiančių produktų. Jie pagaminti tausojant vandenį, dirvožemį, rūpinantis gyvūnų gerove, tad atitinka holistinius aplinkosaugos standartus. Be to, ekologiški produktai yra sertifikuoti – jų gamybos atitiktis standartams nuolat kontroliuojama akredituotų ir nepriklausomų institucijų.  

Ekologiškam maitinimui skiriamas vis didesnis dėmesys švietimo įstaigose. „Tai ypač atsispindi darželiuose, kurie lengviau gali reguliuoti maitinimo planus. Lietuvoje jau yra keturi darželiai bei vienas restoranas, oficialiai sertifikuoti sidabriniu EKO sertifikatu kaip įstaigos, kuriose organizuojamas ekologiškas maitinimas. Tai reiškia, jog meniu sudaro 60-90 proc. ekologiškai sertifikuotų produktų“, - pasakoja J. Prokofjeva.

Pasak jos, vartojant ekologiškus produktus gaunama net dviguba nauda. „Visų pirma vartodami ekologiškus maisto produktus mes maitinamės sveikiau, būname apsaugoti nuo galimo neigiamo pesticidų ar cheminių trąšų poveikio. Kitas svarbus aspektas - draugiškumas aplinkai. Ekologiniai ūkiai daro gerokai mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, mažiau įtakoja klimato kaitą“, - atkreipia dėmesį J. Prokofjeva.

„Lietuvoje maisto kokybė visada buvo vertinama. Jaučiame, jog pastaruosius keletą metų vis didesnio dėmesio sulaukia ekologiški produktai, kaip mūsų ekologiški produktai iš „Miau“ pieno gaminių linijos, kurių gamybą prižiūrima dar atidžiau, nei įprastų produktų“, - sako Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios AB „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Vilma Laukytė-Staniuvienė.

„Pieno žvaigždės“ – viena pirmųjų oficialiai sertifikavusi ekologišką produkciją Lietuvai įstojus į ES. 2006 metų rugpjūtį „Bios“ buvo pripažintas pirmuoju sertifikuotu ekologišku jogurtu Lietuvoje bei vienu pirmųjų tokių maisto produktų šalyje apskritai.

Šiuo metu „Pieno žvaigždės“ gamina platų ekologiškų pieno produktų asortimentą, o viena išskirtinių produktų grupė – ekologiškos „Miau“ varškytės, jogurtai bei sūrio lazdelės.

„Ekologiškų produktų gamyba – itin atsakingas darbas, nes tai griežtai reglamentuojama nuo pat produkto gamybos pradžios, taip pat esame patys net kelis kartus per metus tikrinami ar neatsirado sąlygų pažeisti technologinius ekologiškos gamybos standartus“, - pasakoja V. Laukytė-Staniuvienė.

Griežti reikalavimai taikomi ne tik pienui bei jo apdorojimo procedūroms, bet ir vaisiams bei uogoms, kurie patenka į jogurtą, auginimui. Visi jie turi būti užauginti ekologiškuose sertifikuotuose ūkiuose be cheminių trąšų. Uogienės, džemai ar kiti skonio produktai, kurie maišomi su jogurtu, taip pat gaminami tik pagal griežtus ekologiškam produktui taikomus reikalavimus.

Šis pranešimas žiniasklaidai finansuojamas Žemės ūkio ministerijos.