Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas apsunkina pieno rinkos dalyvių santykius ir didina administracinę naštą, todėl turėtų būti atšauktas.  

Tokį sprendimą priėmė Pieno taryba, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovai.

Nuo 2002 m. veikiančiai Pieno tarybai pavesta stebėti ir analizuoti pieno sektoriaus pokyčius ir priimti sprendimus bei teikti pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai ir kitoms institucijoms dėl pieno sektoriaus padėties gerinimo.

Pieno ūkius vienijanti Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LGPA) ne kartą kritikavo vadinamąjį Pieno įstatymą ir pasiūlė jį valdžios institucijoms atšaukti š. m. vasarį priimtoje rezoliucijoje.

Pasak LPGA pirmininko, Pieno tarybos nario Jono Vilionio, įstatymas pieno gamintojams duoda daugiau žalos nei naudos.

„Ūkininkams dabar svarbiausias klausimas – kaip išgyventi esant tokioms žemoms pieno supirkimo kainoms. Todėl valstybė pirmiausiai turi galvoti ne apie administracines priemones, kurios kaip rodo praktika neveikia, o apie tai, kaip padėti ūkininkui išsilaikyti, kad pieno sektorius apskritai neišnyktų“, - sakė J.Vilionis.

Pieno perdirbimo įmonių atstovai teigia, kad Pieno įstatymas ne tik didina perdirbėjų administracinę naštą, tačiau kai kurios įstatymo nuostatos neleidžia iš ūkininkų supirkti daugiau pieno, nei numatyta sutartyse.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, minėtame įstatyme įtvirtinta prievolė pieno žaliavos pirkėjui skelbia, kad iš ūkininkų supirkto natūralaus pieno kiekis negali nukrypti daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyje nurodyto kiekio.

„Jeigu iš ūkininko superkamas didesnis pieno kiekis, žaliavos pirkėjas tampa pažeidėju. Jis arba įspėjamas, arba baudžiamas pinigine bauda. Viena Lietuvos perdirbimo įmonė už tai, kad pirko daugiau pieno iš šalies ūkininkų buvo pripažinta kaip pažeidėja ir įspėta net 16 kartų. Ką dabar daro ši įmonė? Laikosi įstatymo raidės ir perka tik tokį žaliavos kiekį, kiek numato sutartys, nors iš ūkininkų galėtų supirkti gerokai daugiau. Tai gana keista, kad įstatymas veikia prieš ūkininkų interesus, nors sukurtas tam, kad gintų“, - sakė E.Simonis.

Žaliavos pirkėjai baudžiami ir tais atvejais, jeigu superkamas per mažas pieno kiekis, pavyzdžiui, susirgus karvėms. Ir ūkininkai, ir žaliavos pirkėjai tvirtina, kad kontroliuoti pieno supirkimo kiekius pagal sutartinius įsipareigojimus yra labai sudėtinga administravimo užduotis.

Pieno taryboje penkios didžiausios perdirbimo įmonės palaikė LGPA žemdirbių iniciatyvą siūlyti atšaukti minėtą įstatymą.